 | Pagrindinis
   Rugiai nuo senovės buvo plačiausiai žinoma  Lietuvoje kultūra, be juodos duonos neišsiversdavo nei viena šeima. Dar ir dabar daugeliui žodis "duona" asocijuojasi su juoda rugine duona, lietuvis ilgisi patekęs ten, kur tokios duonos nėra. Juoda duona būdavo kepama iš grynų ruginių stambiai maltų nusijotų miltų tešlos, paraugintos raugu. Pagerintai duonai dalį ar net visus ruginius miltus keisdavo kvietiniais arba pikliuotais ruginiais.
 Duoną kepdavo malkomis kūrenamoje duonkepėje krosnyje, kuri būdavo neatskiriama valstiečio trobos dalis. Valgant ant stalo duoną padėdavo tėvas, kuris ir atriekdavo jos visiems.
Prėski kvietinių miltų gaminiai - pyragai ir bandelės- buvo daugiau proginiai, šventiniai kepiniai.Jie ypač paplito XIX a.pabaigoje - XX a.pradžioje, kai Lietuvoje ėmė vystytis malūnininkystė ir atsirado aukštesnės kokybės miltų. Kepiniams pagerinti vartodavo kiaušinius, pieną, sviestą, medų. Šventėms, vestuvėms kepdavo įvairių pyragų, bandelių, meduolių, sausainių. Tortai ir šakočiai atkeliavo iš kitų tautų virtuvių ir kiek vėliau įsitvirtino bei taip pat tapo tradiciniais.
Daugelis dabar pramoniniu būdu gaminamų kepinių yra pagrįsti tradicinėmis, liaudyje labiausiai paplitusiomis receptūromis.
Kruopos gaminamos iš lukštentų smulkintų ar nesmulkintų javų grūdų(kviečių, miežių, grikių, avižų ir kt.). Jose gausu krakmolo (iki 89%), nemaža baltymų (avižinėse iki 15%, manų - iki 13,3%), riebalų (avižinėse iki 7.8%, manuose - iki 1.4%), vitaminų B1, B2, PP.
Lietuvoje maistui kruopos naudojamos nuo seno. Iki XIX a. pabaigos jas grūsdavo piestoje, maldavo rankinėmis girnomis. Iš kruopų verdamos košės,kepami apkepai, maltinukai, pyragėliai, blynai. Prieš gaminant patiekalus kruopos perrenkamos, smulkios - persijojamos, sveikų grūdų kruopos nuplaunamos.
 Maistui daugiausiai vartojami kvietiniai ir ruginiai miltai. Juose yra 62-75%krakmolo, 10-15% baltymų, 1,2 - 2,1%riebalų, 0,6 - 1,8% mineralinių medžiagų, fermentų. Žemesnės rūšies miltuose yra vitaminų B1, B2, PP, E. Iš mitltų daromi virtiniai, skryliai, kepami blynai, virtiniai bei kiti valgiai. Prieš gaminant miltai persijojami. Miltiniai patiekalai valgomi tik ką pagaminti, nes pastovėję supuola, esti prastesnio skonio.
Grūdų produktų (duonos ir makaronų, perskaičiuotų miltais, o taip pat miltų, kruopų ir pan.) vienam gyventojui Lietuvoje suvartota: 2000 m. 137 kg, 2001 m. 131 kg, 2002 m.130 kg, 2003 m. 124 kg, 2004 m.125 kg, 2005 m.120 kg, 2006 m. 112 kg, 2007 m. 122 kg.
Mūsų parduoruvėje prekiaujama daugumos pagrindinių Lietuvos gamintojų produkcija. Asortimentą, duomenis apie gamintojus ir tiekėjus rasite čia:
  
  
  
  
  
  
Prekiaujame taip pat UAB"Mažoji svaja", UAB "Šultė ir partneriai", P.Niuniavos įmonės, UAB"Nijolės pyragai", N.Liaugaudienės įmonės,IĮ "Rimenita" produkcija.
 |
