Parduotuvė Kačerginėje 
 Regioninis prekybos centras 
PradžiaPagrindinisApie įmonęKur esameInformacija kačerginiečiamsMaistasGėrimaiNe maisto prekėsAkcijosPirkėjų forumas
Duona,miltai,kruopos,makaronai,konditerijaPienas ir pieno produktaiMėsa ir jos gaminiaiŽuvis ir jūros gėrybėsKiaušiniaiVaisiai ir daržovėsActas, aliejus, konservuoti produktaiPadažai, prieskoniai, pagardaiRiešutai, džiovinti vaisiai, sriubosLedaiSaldumynai, delikatesai, užkandžiai

Mėsa ir jos gaminiai

Pagrindinis

          Gyvulinės kilmės baltymai žmogaus mityboje nepakeičiami, nes iš jų organizmas gamina savo baltymus. Riebesnė mėsa yra kartu ir kaloringesnė. Mėsoje yra vitaminų A, D, E, K, F, B1, B12, PP ir kt. Svarbūs ir gyvulinės kilmės maiste esantys mikroelementai: natris, kalis, chloras, jodas, bromas.
           Lietuvoje nuo seno daugiausia valgyta kiaulienos. Turtingesni valstiečiai kasmet skersdavo po keletą kiaulių, vargingesni - po vieną, todėl jų atsargos baigdavosi jau pavasarį. Kiaules paprastai skersdavo gruodžio - sausio mėnesiais, dėl ko laikas nuo Kalėdų iki užgavėnių net buvo vadinamas  mėsiedu, o taip pat ir pavasario pradžioje. Mėsą sūdydavo skobtiniuose loviuose ir kubiluose.  Druskos sūryme išmirkyti kumpiai bei lašiniai po keleto savaičių būdavo rūkomi dūmuose. Žemaitijoje tam naudodavo trobos centre buvusį didįjį  kaminą, Aukštaitijoje rūkydavo pirtyse, suvalkiečiai tam naudojo kieme sukaltą lentinę būdelę arba virš kambario įrengtą kaminą. Dzūkijoje senovėje mėsos nerūkydavo - įsisūrėjusią ją laikydavo lovyje arba ant kartelės klėtyje ar ant pirkios aukšto. 
          Ilgesniam laikui, ypač vasaros darbymečiui, darytas skilandis (kindziukas), kurio pavadinimą galima rasti jau XVI a. LDK rašytuose inventoriuose. Jis buvo gaminamas iš kiaulienos, pridedant svogūnų, česnakų, pipirų, lauro lapų. Iš kiaulės vidaus taukų darydavo gaminį, kurį aukštaičiai vadino įsnauja, žemaičiai - užkulu, suvalkiečiai - taukine. Jos dėdavo į sriubą, kai ji būdavo verdama be mėsos, ja paskanindavo virtas bulves.  Ilgesniam laikui darydavo ir dešras: mėsą susmulkindavo, pridėdavo pjaustytų lašinių, druskos, pipirų, česnako ir rūkydavo, o Rytų Lietuvoje - džiovindavo. Skerstuvių metu darydavo kraujinius vėdarus.
          Kokybiška mėsa yra rausvos spalvos, malonaus kvapo. Geriausia mėsa yra nugarinės ir liemens dalies, joje raumenys minkštesni, sultingi, mažiau plėvių. Mėsa prieš gaminant patiekalus nuplaunama šaltu vandeniu, pašalinamos plėvės ir sausgyslės. Pjaustoma skersai raumenų, marinuojama ar išmušama.
           Verdant mėsą ją reikia įdėti į verdantį vandenį, nes tada baltymai paviršiuje staiga susitraukia  ir susidariusi plėvelė apsaugo mėsą nuo maistingųjų ir aromarinių medžiagų netekimo. Druska iš mėsos ląstelių osmoso būdu ištraukia vandenį, todėl tam, kad mėsa būtų sultingesnė sūdyti reikia prieš baigiant virti. Taip pat sūdoma ir troškinant mėsą. Stambesni kepsniai, kad neperdžiūtų, pradžioje kepami dideliame karštyje, o susidarius plėvelei - mažesniame, sūdomi taip pat tik susidarius plutelei. Tik ypač dideli orkaitėje kepami kepsniai bei maži keptuvėje kepami kepsneliai sūdomi prieš kepant.
           Mūsų parduotuvėje prekiaujama atvėsinta ir šaldyta mėsa, paukštiena, faršu, virtais, parūkytais bei rūkytais mėsos gaminiais.Informaciją apie gamintojus, tiekėjus bei jų produkcijos asortimentą rasite čia:

             

               p u s l a p i s   k u r i a m a s

          
Taip pat prekiaujame UAB "Klaipėdos maisto prekyba", UAB"Kontautėliai", UAB "Mažeikių mėsinė"produkcija.


PradžiaPagrindinisApie įmonęKur esameInformacija kačerginiečiamsMaistasGėrimaiNe maisto prekėsAkcijosPirkėjų forumas