Kavos tėvyne laikoma Etiopija, kur šis gėrimas buvo žinomas jau 850 m.pr.Kr. Į Europą kava pateko XVI a., į Centrinę Europą ir Ameriką - XVII a.  
           Kavamedis užauga iki 3 - 5 m aukščio.Vaisius vyšnios dydžio, panašus į kaulavaisį, raudonas ar melsvai violetinis, dvisėklis. Minkštimas valgomas, iš jo daromas alkoholinis gėrimas. Sėklos - kavos pupelės. Rūšys nustatomos pagal kavamedžio augimo vietą ir eksportavimo uosto pavadinimą: arabika (Indonezija, Indija, Kenija, Tanzanija), robusta (Indonezija, Gvinėja, Afrika), Brazilijos, Kolumbijos, Gvatemalos ir t.t. Daugiausia eksportuoja Brazilija, Kolumbija, Dr.Kaulo Krantas .
          Pupelėse yra iki 9-11 proc.baltymų, 10 - 13 proc.riebalų, 5 - 10 proc. angliavandenių, 6 - 7 proc.pentozanų, 3 - 5 proc. mineralinių medžiagų, 1,25 proc. organinių rūgščių, vitaminų , iki 2,4 proc. kofeino.
          Nuo vaisių nuvalomas minkštimas, kietas apvalkalas, išimamos sėklos ir fermentuojamos džiovinant saulėje, po to laikomos maišuose. Kai kurios kavos rūšys geriausias skonio savybes įgauna po keleto mėnesių ar net metų. Kartais kava fermentuojama ir cheminėmis medžiagomis, šiuo atveju per kelias paras. Po fermentacijos pupelės skrudinamos iki 200 laipsn.C temperatūroje, dėl ko sumažėja pupelių masė, susidaro iki 1,5 proc. 70 pavadinimų medžiagų, suteikiančių kavai skonį ir aromatą.
          Parduodamos nemaltos kavos pupelės, malta supakuota vakuume kava, tirpi kava - natūralus išdžiovintos kavos ekstraktas. Kava be kofeino gaunama ekstrahuojant kofeiną organiniais tirpikliais ir garais. Kavoje esantis kofeinas aktyvina nervų sistemos veiklą, suteikia žvalumo, mažina nuovargį, didina skrandžio sekreciją. Kenkia sergantiems hipertonija, skrandžio opa, nemiga, širdies ligomis.

          Arbatmedis - visžalis krūmas, iš kurio apdorotų lapų - arbatžolių - daromas gėrimas tonizuoja, turi savitą skonį ir aromatą.  Tėvynė - Kinija. Juodoji arbata aromatingesnė, žalioji - labiau tonizuoja, turi daugiau vitaminų.
         Arbatžolės turi 16 - 25 proc.baltymų, iki 10 proc. pigmentų, iki 4 proc. kofeino, vitaminų A, B1, B2, PP C ir kt.  Kofeinas veikia švelniau už kavos kofeiną, nes nesikaupia organizme. Aromatą teikia eteriniai aliejai (iki 0,006 proc.), aitrumas priklauso nuo rauginių medžiagų.
           Kad arbata būtų kvapni ir aromatinga, būtina ją laikyti sausai, sandariame inde. Užplikyti verdančiu vandeniu įkaitintame arbatinuke iki 1/3 tūrio. pritraukus po 5-7 min. papildyti arbatinuką verdančiu vandeniu. Naudoti tik šviežiai užvirintą, o ne pakartotinai virintą vandenį. Geriausia naudoti fajansinius ar porceliano indus. Juodoji arbata geriama su cukrumi ar be jo, su įvairiais priedais ir desertais, ją galima balinti pienu. Žalioji arbata geriama be cukraus, su džiovintais vaisiais ir pan.
          Smulkiau apie arbatos ir kavos gėrimo kultūrą, istoriją, rūšis ir receptus:
    

            p u s l a p i s     k u r i a m a s

          Kakavmedis auga tropinėse klimato juostose. Tai iki 9 m aukščio medis. Jo vaisiai oranžiniai arba raudoni, panašūs į briaunuotą agurką. Masė iki 300-500 g. Vaisiuje 25-60 sėklų - kakavos pupelių. 
          Kakavos pupelėse yra 4 - 6 proc.vandens, 48- 54 proc.riebalų, 7 - 10 proc. krakmolo, 1 - 2 proc. gliukozės, 10 - 12 proc. baltymų, 2 - 3 proc. mineralinių medžiagų, alkaloidų ( teobromino, kofeino).
          Kakavos pupelės fermentuojamos, džiovinamos saulėje, kepinamos, atskiriami arba smulkinami jų branduoliai. Iš sumaltų branduolių gaminamas kakavos aliejus ir šokoladas, iš sumaltų išspaudų - milteliai kakavos gėrimui.
          Prekiaujame dauguma į Lietuvą importuojamų kavos, arbatos, kakavos rūšių. Smulkiau apie tiekėjus ir jų pateikiamą asortimentą:

                            p u s l a p i s   k u r i a m a s