 | Pagrindinis
Alus
Ilgus amžius populiariausias lietuvių gėrimas. Buvo vartojamas įvairiausiomis progomis: talkoms, krikštynoms, vestuvėms, laidotuvėms. Seniausias yra salyklinis alus, plačiausiai vartotas vidurio ir šiaurės rytų Lietuvoje. Salyklą darydavo iš miežių, rečiau būdavo primaišoma rugių ar kviečių. Kad geriau putotų į salyklą kartais primaišydavo žirnių miltų. Apynius alui rinkdavo miške arba užsiaugindavo prie namų.
Alų darydavo pats šeimininkas. Ypatingomis progomis geram alui padaryti už atlyginimą buvo kviečiamas žinomas aludaris. Buvo koštuvių paprotys. Rūgstant alui, buvo pasemiama keletas ąsočių geriausio alaus ir nešama ragauti kaimynams ir tiems, iš ko pasiskolinta alui daryti indų. Koštuvių nunešimas reiškė gerus santykius. Kartais kaimynai alaus ragauti buvo kviečiami į svečius.
Palaipsniui ėmė atsirasti ir alaus verslas, kai bravorai, nuolat gaminantys alų pardavimui, imti steigti prie dvarų ir didesniuose miestuose. Šiuolaikiniai Lietuvos alaus gamintojai turi pažangią technologiją ir įrangą, tačiau pats gamybos principas liko nepakitęs nuo senovės. Pastaraisiais metais alaus gamyba ir vartojimas Lietuvoje kasmet didėja. 2004 m. pagaminta 27 mln. dekatitrų alaus.
Apie alų, jo asortimentą, gamintojus:
p u s l a p i s k u r i a m a s
Midus
Kilniausias lietuvių gėrimas. Jis jau buvo žinomas, kaip ir alus, XI a. Sąlygos midui daryti buvo geros, nes prie kiekvienų namų būdavo bent po kelis avilius bičių, nemažai medaus buvo galima rasti ir miškuose, sunešto senų medžių drevėse apsigyvenusių bičių. Midų gamino iš medaus ir vandens, su vaisių ar uogų sultimis, su prieskoniais. Dešimt ir daugiau metų išlaikytas midus buvo šeimininko pasididžiavimas, patiekiamas tik ypatingomis progomis.
Vynas
 Seniausias alkoholinis gėrimas, gaunamas rauginant vynuogių sultis. Egipte iš laukinių vynuogių gamintas jau 3500 m.pr.Kr. Senovės graikai gerdavo vyną skiestą vandeniu, laikydavo amforose, ožkos odose, iš viršaus užlietą riebalais. Oras tuomet veikdavo vyną visą laiką, todėl pilnai subręsti jis negalėjo. Romėnai jau brandindavo vyną medinėse statinėse iki 3 metų, o baltąjį - net iki 20 metų. Viduramžiais vyndarystė vystėsi Europoje, ypač Prancūzijoje. XVII a. Šampanėje imta gaminti šampaną. 1750 m. Madeiros saloje (Portugalija) jūrininkai pradėjo dėti į vyną brendžio - taip išmokta sustabdyti rūgimą, išlaikyti gėrime nepilnai surūgusį cukrų ir gaminti desertinius vynus. Lietuvoje jau nuo XII a. buvo gaminamas vaisių vynas. Vyndarystės tradicijų nėra, nes kultūrinės vertingų veislių vynuogės Lietuvoje neauga.
Pagal spalvą vynas būna baltasis, raudonasis ir rožinis. Pagal kokybę - paprastasis ir markinis. Pagal alkoholio kiekį - natūralus ir stirituotas (vermutas, madera, cheresas, portveinas). Pagal cukraus kiekį - sausas, pusiau sausas, pusiau saldus ir saldus. Iš vienos vynuogių rūšies gautas vynas vadinamas rūšiniu, iš kelių - kupažinis. 
Vyne yra alkoholio, vandens, organinių rūgščių, angliavandenių (gliukozės ir fruktozės), rauginių medžiagų, mineralinių medžiagų, fermentų, vitaminų P, PP, B1, B2, B6, B12. Natūralus vynas turi bakteriocidinių savybių.
Markinis vynas gaminama tik iš tam tikros rūšies vynuogių ir išlaikomas iki 1,5 - 2 metų. Markinis spirituotas vynas, išlaikytas daugiau 4 metų, vadinamas kolekciniu. Paprastas vynas išlaikomas iki metų arba visai neišlaikomas ( vad."jaunas vynas").
Baltasis vynas gaminamas iš sutraiškytų vynuogių masės. Sultys skaidrinamos, dažnai (kad negestų) sulfituojamoss ir rauginamos. Išrūgus - keliskart nupilama, atskiriant nuosėdas. Atšaldžius iki 4 laips.C atskiriami baltymai, pektinai, vyno akmuo. Kartais pasterizuojamas iki 70 laip.C. Po to brandinant oksiduojasi alkoholiai ir aldehidai, keičiasi skonis. Laikomas 2-3 m. vynas pats skaidrėja, jaunas vynas skaidrinamas filtruojant ar kitais būdais. Subrandintas pilstoma į statines ar butelius. Raudonasis vynas daromas panašiai, tik tam, kad įgautų spalvą, technologija šiek tiek skiriasi.
Buteliuose vynas laikomas iki 16 laips.C temperatūroje, sausojo vyno ir šampano buteliai laikomi gulsčiai. Baltasis sausas ir šampanas laikomi 3 - 5 metus, raudonojo sausojo optimali naudojimo trukmė 5 - 10 metų, desertinio 18 - 20 metų, stipriojo ir likerinio - iki 100 metų.
Šampanas gaminamas pakartotinai rauginant vyną buteliuose. Vynas prieš rūgimą skaidrinamas, išlaikomas iki 45 dienų, filtruojamas, kupažuojamas, po to išlaikomas ir dar skaidrinamas. Į taip paruoštą vyną dedama cukraus sirupo, mielių raugo ir rauginama. Buteliuose šampanas rūgsta 3 metus, susidaro angliarūgštė, slėgis buteliuose pakyla (todėl jie gaminami iš storo stiklo), vynas įgauna savitą skonį ir aromatą. Laikymo pabaigoje buteliai statomi kamščiais žemyn. Nusėdusios ant kamščių nuosėdos užšaldomos ir pašalinamos su kamščiu, po to buteliai papildomi tam tikru sirupu ir vėl užkemšami. Šampanu turi teisę vadintis tik Prancūzijos Šampanės provincijoje pagamintas vynas. Kitose šalyse pagal tokią pat technologiją pagamintas vynas vadinamas kitaip : Prancūzijoje (ne Šampanėje gamintas) vadinamas CREMANT, Vokietijoje SEKT ir WINZERSEKT, Italijoje SPUMANTE, Ispanijoje CAVA, Kryme KRIMSEKT(iš muskatinių vynuogių). Šampanizuoti vynai gaminami taip pat pakartotinai rauginant vyną, tik ne buteliuose, kuriuose bus ir parduodamas, o rezervuaruose. Taip gaminama ir Alytaus "Alitoje".
 Spirituotieji vynai - tai alkoholiu sustiprinti ir turintys priedų (žolelių, cukraus ir pan.) vynai, pateikiami dažniausiai kaip aperityvai. Vermutas gaminamas pridedant žolelių, alkoholio, cukraus, karamelės, vandens. Be vermuto sunkiai įsivaizduojama kokteilių gamyba. Pagrindiniai gamintojai - Italija ir Prancūzija. Saldusis vermutas turi 15,5-16% alkoholio, būna baltas (bianco) arba raudonas(rosso). Išlaikytas vermutas (dry, extra dry - sausas ir labai sausas) yra baltas ir stipresnis, iki 18 % alkoholio ir ne daugiau 40 g/l cukraus. Pusiau išlaikytas pagamintas kaip rožinis vynas, populiariausias iš jų - martinis. Cheresas - tai ispaniškas vynas iš Andalūzijos: Fino - ilgiausiai išlaikytas, migdolų priskonio, iki 17% stiprumo; Manzanilla - šiek tiek švelnesnis; Amontillado - gintarinis, pusiau išlaikytas, iki 18-25% stiprumo; Olorosso - tamsiai rudas, graikiškų riešutų skonio, iki 24 % stiprumo; Cream Sherry - labai tamsus ir saldus. Madera - gaminamas Portugalijos Maderos salose, pagal vyno rūšį būna Bual (švelnus, nelabai saldus), Venredho (su medaus prieskoniu), Malvasier (saldus), Sercial (ilgiausiai išlaikytas). Portveinas gaminamas taip pat Portugalijoje. Raudonasis ir baltasis, brandinamas statinėse, saldus su vaisių prieskoniu. Malaga - ispaniškas vynas iš Malagos regiono. Color saldus, sec išlaikytas sausas, iki 17 % stiprumo, patiekiamas po valgio. Marsala - ne mažiau kaip 12 % stiprumo vynas iš Sicilijos. Samos - desertinis vynas iš Graikijos Samo salos, labai saldus, geriamas kaip likeris iš mažų taurelių. Kamparis (Campari) - kartaus skonio itališkas žolių vynas, jo sudėtis laikoma paslaptyje. Pagamino 1861 m.Kasparas Davidas Kamparis Milano mieste. Tai - klasikinis aperityvas ir daugelio kokteilių nepakeičiamas komponentas
Apie vyną:
p u s l a p i s k u r i a m a s
Likeriai
 Pirmieji likerių gamintojai buvo gydytojai ir vienuoliai, kurie juos darė ieškodami gydymo priemonių. Kad neutralizuotų gydomųjų žolelių kartumą, pridėdavo cukraus ar medaus. Likeriai - tai gėrimai iš alkoholio, cukraus, kvapių prieskonių, augalinių ir vaistinių ištraukų, sulčių, eterinių aliejų. Būna žoliniai, šakniniai, kartieji, vaisiniai, viskio tipo, stiprumas nuo 20 iki 35 %. Amaretas (Amareto) - itališkas likeris iš migdolų, abrikosų kauliukų, vanilės ir žolių, iki 28 % stiprumo. Anyžinis (Anisete) gaminamas iš žvaigždanyžiaus, pridedant krapų, gvazdikėlių, kalendros, našlaitės šaknų, ne mažiau 30 % alkoholio. Abrikosų brendis (Apricot brendy) daromas iš abrikosų sulčių, abrikosų degtinės, cukraus, sirupo, spirito ir vandens. Jei buvo naudojama ne abrikosų degtinė, o paprasta, tai gėrimas gali vadintis tik abrikosų likeriu. Benediktinas (Benedictine) - prancūziškas gintaro spalvos žolių likeris, išrastas 1510 m. benediktinų vienuolyne. Originalaus gėrimo buteliai žymimi D.O.M.( Deo Optimo Maximo, t.y. Geriausiam Aukščiausiam Dievui). Juodųjų serbentų likeris (Cassis) - prancūziškas, ne mažiau 20 % stiprumo likeris. Šartrezas(Chartreuse) - prancūziškas žolelių likeris, kurį išrado nežinomas vienuolis kaip gyvybės eleksyrą. Gaminamas iš 130 įvairių žolių ir ekstraktų ir brendžio, turi nuo 43% iki 45 % stiprumo. Vyšnių brendis (Sherry Brandy) gaminamas iš vyšnių sulčių, iki 25 % stiprumo. Kuantro (Cointreu) - iš apelsinų ir citrinų, 40 % stiprumo, geriamas su ledu. Tirštieji likeriai (Cremes) turi daug cukraus, tiršti, pavadinimai prasideda "Creme de..." , gaminami iš konjako ir vaisių distiliatų. Būna bananų (Creme de banane), kakavos (cacao), kavos (cafe), j.serbentų (Casis), kokoso (coco), braškių (framboise), mandarinų (mandarines), mėtų (menthe), riešutų (noyaux), slyvų (prunelle), našlaičių (violette). Kurasao (Curacao) gaminamas iš mažų karčiųjų apelsinų žievelių. Seniau tie apelsinai augo Kurasao saloje prie Venesuelos, iš čia ir pavadinamas. Dabar pagrindinis gamintojas - Haitis. Auksinis vanduo (Goldwasser) - skaidrus, bespalvis, šaknelių ir žolelių likeris, jau 400 metų gaminamas Gdanske. Jame plaukioja plonutės aukso drožlelės, kurios anot padavimo atneša laimę. Vertinamas Europoje, jo gamyba mėgdžiojama kitose šalyse.  Medaus likeris (Drambuie) - škotiškas, gaminamas Iš škotiško 15 metų išlaikyto viskio, viržių medaus bei žolių Edinburge nuo XVII a. 40 % alkoholio. Kiaušinių likeris gaminamas iš kiaušinių trynių, cukraus ir vinjako. Lenkijoje žinomas pavadinimu Advokat. Eskorialas (Eskorial) - vokiškas žolių likeris, geltonas arba žalias. Frandželikas (Frangeliko) - gintaro spalvos itališkas žolių likeris, gaminamas iš miško žolių, uogų, riešutų. Apelsinų likeris (Grand Marnier) - prancūziškas, iš karčiųjų karibiškų apelsinų, 40 % alkoholio, geriamas su ledu ar be jo. Galianas (Galliano) - itališkas. Apie 70 žolių ir augalinių ištraukų, 35 % alkoholio, bespalvis su apelsinų kvapu arba aukso spalvos - kvepiantis migdolais. Likeris IRISH MIST gaminamas iš airiško viskio, žolių ir viržių medaus. Žolių likeris JAGERMEISTER labiausiai žinomas iš vokiškų žolių likerių, 35% stiprumo. Kavos likeris dažnai vadinamas Mocca ir daromas iš šviežiai maltos kavos be kvapniųjų priedų. Vyšnių likeris gaminamas iš sulčių, žinomiausios markės ; danų - Cherry Heering ir italų - Luxardo ir Maraschino. Kokoso riešutų likeris - iš kokoso riešutų pienelio, rūšys: Cocosala, Batida de coco, Creme de coco, Coco ribe, Malibu. Kontiki - tropinis likeris iš džino, citrinų, greipfrutų. Marakujų likeris - iš marakujų sulčių, 25 % alkoholio. Persikų brendis (Peach Brendy) - aromatingas, bespalvis ir skaidrus likeris. Našlaičių likeris (Parfait amour) - violetinis, turintis vaisių aromatą, gaminamas iš našlaičių ir egzotiškų priedų. Bananų likeris (Pisang Ambon) - 22 % stiprumo žolių prieskonio likeris, gaminamas iš bananų, auginamų Indonezijos Ambono saloje. Sambuka (Sambuca) - tautinis italų gėrimas iš juodauogio šeivamedžio ir paprastosios udmenės, geriamas su vandeniu ir ledu. Schwedenpunsch - gaminamas iš arako, vyno ir kvapniųjų prieskonių. Southern comfort - viskio pagrindu daromas Naujajame Orleane jau 130 metų, turi apelsinų ir persikų kvapa, 40% alkoholio. Strega - žolių likeris iš Italijos ("strega" reiškia "burtininkė"), žaliava - žolės ir šaknelės bei apeninų medžių žievė.
Degtinė
Stiprus alkoholinis gėrimas. Manoma, kad pradėta daryti medicinos tikslais Rusijoje, Viatkos forte XII a., kur gėrimas vadintas žiznennaja voda, t.y. gyvybės vandeniu, arba vodka, vodička. Lietuvoje žinoma nuo XV a. pabaigos. Prekyba degtine buvo labai pelninga, todėl jai reikėjo valdovo leidimo (kažkas panašaus į dabartines licenzijas). Iki XIX a. gaminta iš žalio grūdų spirito, XIX a. antrojoje pusėje pradėtos statyti spirito rektifikavimo gamyklos gamino degtinę iš rektifikuto grūdų, bulvių, vėliau ir iš melasinio spirito.
Paprastoji degtinė gaunama rektifikuotą spiritą maišant su minkštu vandeniu, filtruojant ir pridedant skonį gerinančių priedų. Be grynųjų degtinių, gaminamos aromatizuotos su įvairiais vaisiais, uogomis, žolelėmis. Geriant gryną būtina labai gerai atšaldyti.
Degtinės gaminamos ne tik iš grūdų spirito. Praktiškai nėra tokių vaisių ar augalų, iš kurių žmogus nesugebėtų pagaminti degtinės, daugelyje tautų vaisinės degtinės yra nacionaliniai gėrimai.
Vyšninė daroma iš susifermentavusių vyšnių ar jų sulčių, nepridedant cukraus ir nespirituojant. Slyvų degtinė daroma iš susifermentavusių, dažniausiai vengriškų slyvų. Elzase vadinama quetsch, Šveicarijoje pfumli, Balkanuose - slivovica. Mirabelių degtinė varoma Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje iš mirabelių (slyvų veislė). Iš svarainių ir abrikosų daroma degtinė Austrijoje vadinama marillenbrand, Vengrijoje - barack palinka. Kadaginė (steinhager) gaminama iš susifermentavusių kadagio uogų, pridedant spirito. Iš obuolių sidro Normandijoje gaminamas kalvadosas po distiliavimo brandinamas ąžuoto ar kaštono statinėse iki 6 metų. Obuolinės degtinės, pagamintos kituose regionuose, neturi teisės vadintis kalvadosu ir vadinamos apple brandy, ir kt. Iš Villjams rūšies kriaušių gaminamos ypač kvapnios degtinės Willjams. Romas (Rum) gaminamas iš melasos, likusios gaminant cukrų iš cukranendrių, jo tikslus receptas laikomas paslaptyje. Kačasa (Cachaca) - braziliška degtinė iš cukranendrių, tik skirtingai nuo romo čia fermentuojama ne melasa, o cukranendrių sultys. Tekila (Tequila) daroma iš susifermentavusių Agava tequilana sulčių ir žinoma Meksikoje nuo actekų laikų. Arakas (Arak) daromas iš įvairių cukrinių augalų (palmių sulčių, datulių, sorų, ryžių,cukranendrių) Šri lankoje, Bangladeše, Indijoje, Indonezijoje ir kt . Azijos šalyse. Sakė (Sake) - tautinis japonų gėrimas, gaminamas panašiai kaip romas, tik naudojama ryžių melasa. Skonis primena cheresą, stiprumas - 16-18%. Anyžinė jau 1500 m/pr.Kr. Egipte laikyta vaistu. Garsiausios anyžinės yra prancūziškos Pernod ir Ricard, Pastis, Anisette, taip pat graikiška ouzo ir turkų rakija (raki).
Kadaginė (Genever) yra tautinė olandų degtinė. Laikoma keletą metų ąžuolo statinėse, yra auksiškos spalvos. Geriama labai atšaldyta iš labai mažų taurelių. Džinas (Gin) - be jo negali apsieiti nei vienas baras. Pagrindinės dalys - miežiai ir rugiai, dedama kadagio uogų, anyžių, kardamono ir kt. prieskonių. Anglosaksų kraštuose pagal suvartojimą užima antrąją vietą po viskio. Grynosios javų degtinės gaminamos tik iš tam tikrų javų. Labiausiai žinomos rusiškos Pšeničnaja, Stoličnaja, lenkiška Wyborowa.
 Viskiai (Whisk(e)y) - populiariausia degtinė pasaulyje. Amerikietiški ir airiški viskiai rašomi su "e" (Whiskey), o škotiški ir Kanados - be "e"(Whisky). Labiausiai žinomi: škotiškas viskis (Scotch Whisky), amerikietiškas viskis - burbonas (Bourbon), airiškas (Irish Whiskey) ir Kanados (Canadian Whisky).Škotiškas viskis gaminamas iš daigintų miežių, tipišką skonį ir kvapą jam suteikia durpės iš Hohmūro apylinkių, kurių dūmuose miežiai džiovinami. Bemaž visi škotiški viskiai - salyklo ir grūdų viskių mišiniai, jie brandinami medinėse statinėse ir prieš išpilstant skiedžiami šaltinio vandeniu. Airiškas viskis daromas iš miežių, kviečių, rugių ir avižų. Statinėse brandinamas iki 12 metų. Iš amerikietiškų viskių žinomiausias burbonas, gaminamas Ilinojuje ir Kentukyje iš rugių ir šiek tiek salyklinių miežių misos, į kurią įeina ne mažiau kaip 51 % kukurūzų. Brandinamas 2 metus statinėse, kurių vidus išdegintas. Kanados viskis labai primena burboną. Jis beveik visada yra įvairių rūšių viskio mišinys su spiritu, yra šviesesnis ir švelnesnio skonio už amerikietiškąjį.
"Vyno degtinės" pavadinimas "konjakas" teisėtai priklauso Prancūzijos Konjako miesto apylinkėse pagamintam gėrimui, o kitur iš vyno destiliuojant alkoholį gaminami gėrimai vadinami vainbrandu (Vokietija), vinjaku ar brendžiu.
Konjakas (Cognac) yra geriausias vinjakas. Gaminamas iš tam tikros rūšies baltųjų vynuogių vyno Šarantos regione prie Konjako Prancūzijos pietvakariuose. Konjakas distiliuojamas mažiausiai 2 kartus. Laikomas ąžuolo statinėse mažiausiai 2 metus. Brandinamas įgauna tamsią spalvą. Kokybė specialiai ženklinama. Trys žvaigždutės arba raidės V.S. reiškia, kad buvo laikomas statinėse mažiausiai 2 metus. V.S.O.P.(very superior old pale), Vieux, V.O. ir Reserve - išlaikytas mažiausiai 4 metus. V.V.S.O.P. ir Grande Reserve - išlaikytas 5 metus. Extra, Napoleon, X.O. Tres Vieux ir Vieille Reserve reiškia, kad gėrimas ąžuolo statinėse išlaikytas 6 - 10 metų.
Armanjakas (Armagnac) - vyresnysis konjako brolis. Nuo konjako skiriasi tik tuo, kad distiliuojamas vieną kartą, o gaminamas tik iš tam tikrų baltųjų vynuogių rūšių, išaugintų Haut-Armanjako, Tenarezo ir Bas Armanjako rajonuose ir nuskintų tik nuo lapkričio iki balandžio mėnesio.
Vainbrandas (Weinbrand) - vokiškas vinjakas. Gaminamas taip pat iš tam tikrų vynuogių rūšių, išlaikomas ąžuolo statinėse ne mažiau kaip metus.
Brendis (Brandy) - tai angliškas vynuogių vynus distiliuojant gautų gėrimų pavadinimas. Pavadinimas kilęs iš oladiško brandewijn (taip viduramžiais vadintas pakaitintas vynas). Gali būti gaminamas distiliuojant ne vynuogių, o vaisių vyną, bet tada turi būti atitinkamai ženklinama, pvz.: Cherry Brandy - pagamintas iš vyšnių vyno ir pan.
Metaksa (Metaxa) - populiariausias graikų vinjakas. Gaminamas iš raudonųjų vynuogių vyno. Apie 40% alkoholio. Gaminamas keleto rūšių ir kokybės, kuri ženklinama žvaigždutėmis. Atskiros rūšys skiriasi išlaikymu ir skoniu.
Piskas (Pisco) - labai kvapnus šviesus vinjakas - tautinis čiliečių gėrimas. Daromas iš raudonųjų vynuogių(didžioji dalis muskato atmainos uogų) vyno, tam tikrą laiką laikomas molinėse statinėse.
Grapa (Grappa) - bespalvis itališkas vinjakas iš šviežių susifermentavusių vyno gamybos atliekų (kauliukų, žievelių, vaiskočių). Iš baltųjų vynuogių būna savito skonio, deginantis, iš raudonųjų - stiprus.
Markas (Marc) - prancūziškas vinjakas, daromas panašiai kaip grapa. Skonis priklauso nuo rūšies : Marc de Bourgogne - stiprus ir aromatingas, Marc de Champagne - švelnus, lengvas ir subtilus.
Iš įvairių gėrimų vartojimo vietoje su ledu, sultimis ir kitais priedais daromi gėrimų mišiniai - kokteiliai, kurių gamyba yra neatskiriama alkoholio vartojimo kultūros dalis .  Kai kuriuos receptus galima rasti :
p u s l a p i s k u r i a m a s
Prekiaujame visų pagrindinių gėrimų grupių alkoholiniais gėrimais. Apie asortimentą, tiekėjus ir gamintojus:
p u s l a p i s k u r i a m a s
 |
