 | Pagrindinis
 Prieskoniai, maisto pagardai ir padažai naudojami nuo seno. Jie suteikia patiekalams nepakartojamą, savitą skonį, padidina jų maistingumą. Viduramžiais jie buvo taip vertinami, kad iš Rytų valstybių atgabenti prieskoniai buvo parduodami mokant tiek aukso, kiek jie sveria. Tai netgi paskatino didžiuosius geografinius atradimus, nes dauguma ekspedicijų buvo organizuojama ir finansuojama vien todėl, kad tikėtasi atrasti trumpesnį kelią prieskoniams atgabenti iš Rytų ir taip praturtėti. Kolumbas manė, jog atrado ne Ameriką, o Vest Indiją, pilną pipirų ir vanilės.
Prieskoniai - tai džiovintos prieskoninių augalų dalys, turinčios skoninių ir aromatinių medžiagų. Jos pagerina virškinimą, suteikia maistui malonų skonį ir kvapą, turi naudingų mikroelementų, kartais veikia antiseptiškai.
Lietuvoje iš prieskoninių daržovių nuo seno daugiausia auginta svogūnų, ypač daug jų laiškų būdavo sunaudojama vasarą šaltibarščiams. Be to, vartoti krapai, kmynai, česnakai, krienai ir garstyčios. Iš pirktinių prieskonių daugiausia vartota pipirų ir lauro lapų.
Prieskoniai turi aromatinių (eteriniai aliejai), karčiųjų (alkaloidai), rauginių medžiagų. Prieskoninės medžiagos kaupiasi visame augale (petražolės, porai, salierai), tik šaknyse (krienai, pastarnokai), lapuose  (dašiai, krapai, lauras, mairūnas, melisa, pelynas, raudonėlis), žieduose (apynys, gvazdikmedis), vaisiuose (kadagys, pipiras, juodgrūdė, vanilė, kalendra, kmynas), sėklose (muskatmedis, kardamonas), žievėje (cinamonas).
Dauguma dabar naudojamų prieskonių auginami subtropinio ir tropinio klimato šalyse ir yra importuojami. Jie naudojami ne tik kulinarijoje ir konditerijoje, bet ir farmacijoje, parfumerijoje.
Iš pagardų Lietuvoje daugiausia vartojami krienai ir garstyčios. Jais skaninami mėsos, žuvies patiekalai. Krienai auga beveik visur. Vartojami jų šakniastiebiai, kuriuose yra 77 - 89% vandens, 0.3 - 0.4 % mineralinių medžiagų, iki 3 % celiuliozės, o taip pat glikozido cinigrino, kuris veikiamas fermento mirozino skyla ir išskiria garstyčių aliejų, suteikiantį aštrų kvapą ir skonį. Turi vitamino C. Garstyčios kilę iš Viduržemio jūros regiono šalių ir dabar plačiai paplitę. Sėklos turi iki 35 % aliejaus, iš kurio daromas aštrus pagardas.
Padažai - šaltų ir karštų patiekalų skystas priedas, pagerinantis skonį ir aromatą bei padidinantis maistingumą. Vertingiausi padažai yra pagaminti namie prieš pat patiekiant maistą, tačiau populiariausi padažai dėl jų gamybos sudėtingumo gaminami pramoniniu būdu ir pardavinėjami. Jų tirštumas reguliuojamas kepintais miltais, krakmolu, taip pat gali būti gaminami ir be tirštiklio (majonezai, sviesto padažai). Saldiems patiekalams padažai gaminami iš vaisių ir uogų sirupų, sutirštintų krakmolu. Pomidorų padažai atsirado iškart po 1596 metų, kai į Europą pateko pomidorai, o jau XVII a. pradžioje anglai pagamino pirmąjį kečupą.
Asortimentas, gamintojai ir tiekėjai :
p u s l a p i s k u r i a m a s
 |
