Pagrindinis

          Riešutai - riešutinių medžių ar kitų augalų valgomi vaisiai. Yra labai maistingi, turi daugelį vertingų ir organizmui būtinų maisto medžiagų.
          Lazdynų riešutai - vienintelė riešutų rūšis, auganti Lietuvoje. Vaisiuose yra iki 65 % riebalų, ne mažiau 16% baltymų, iki 3,5% sacharidų. Turi vitamino B, svarbaus sveikai odai ir plaukams, antioksidanto vitamino E, fosforo, kalio, magnio, cinko, vario, seleno. Juos vartoti patartina linkusiems sirgti širdies ligomis, akmenlige, šie riešutai trukdo žarnyne kauptis dujoms. Vartojami švieži, iš jų  spaudžiamas aliejus.
          Pistacijų riešutai -  subtropinėje klimato juostoje augančio daugiakamienio medžio vaisiai - vienasėkliai kaulavaisiai. Turi 54 - 60% riebalų, 18 - 25% baltymų, kalcio, geležies, cinko. Nokdami saulėje gamina chlorofilą, todėl yra žalios spalvos. Mažina "blogo" cholesterolio kiekį kraujyje. Dažniausiai parduodami negliaudytos. 
          Graikiški riešutai -  graikiško riešutmedžio kaulavaisiai. Medis užauga iki 30 m, auga savaime Mažojoje ir Vidurinėje Azijoje, Balkanuose, Kinijoje, auginamas ir kitose šalyse. Iš vieno medžio būna iki 100 kg riešutų derliaus. Riešutai valgomi, naudojami kulinarijoje ir konditerijoje. Vaisiuose iki 78% aliejaus, iki 20% baltymų, yra vitamino B, magnio, mangano, cinko. Gausu omega-3 nesočiųjų riebalinių rūgščių, stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, naudingi sergantiems reumatiniu artritu, odos uždegimais.
          Migdolai - auga Azijoje, Amerikoje. Krūmai arba nedideli medžiai. Sėklose apie 50% riebalų, apie 4% celiuliozės, apie 2% mineralinių medžiagų. Juose daugiausia iš visų riešutų yra kalcio, taip pat yra magnio, vitamino E. Juose esantis selenas  ypač naudingas rūkantiems žmonėms. Be vartojimo maistui, naudojami konditerijoje, konjako gamyboje, medicinoje, kevalai naudojami vynui dažyti.
          Anakardžių riešutai vertingi tuo, kad turi labai daug geležies, kalio, cinko, todėl ypač rekomenduotini linkusiems sirgti širdies ligomis. Įdomu tai, kad sunokusio vaisiaus kevalas turi nuodingų dervų ir yra nevalgomas, todėl nuskinus riešutus kevalai apdorojami aukštos temperatūros garais arba atidaromi specialiais prietaisais. Neapdoroti garuose anakardžiai geresnio skonio ir aromato.
          Žemės riešutai - vienametės ankštinės arachio žolės vaisiai, todėl dar vadinami arachisais. Juose gausu vertingų medžiagų. Vien nesočiųjų riebalų, mažinančių cholesterolio kiekį kraujyje, yra iki 46%. Taip pat turi vitaminų B1, B2, B6, fosforo, geležies, kalio, natrio, širdies ligų riziką mažinančio resveratrolio. 
         
          Džiovinti vaisiai turi beveik visas maisto medžiagas, kurias turi ir švieži vaisiai, tačiau džiovinant juose sumažėja kai kurių vitaminų, ypač C. 

          Maisto koncentratai - sausas, specialiai apdorotas maisto produktų mišinys, iš kurio greitai pagaminamas valgis. Gaminant koncentratus nemažai vertingų medžiagų, ypač vitaminų, suyra, tačiau visiškai išvengti koncentratų vartojimo vargu ar įmanoma, ypač iškylaujant bei kitose situacijose, kai būtina labai greit paruošti valgį. Koncentratai ilgai laikomi, lengvai gabenami, skanūs ir maistingi. Gaminami iš vienos žaliavos (monokoncentratai) arba kelių žaliavų (kompleksiniai).  Būna sriubų, kruopų ir daržovių košių su priedais, kisielių, putėsių, blynų, ledų, pudingų, žele,  pieno vaikams koncentratai. Gaminami paruošiant produktą ir jį išdžiovinant specialiose džiovyklose. Gatavas produktas būna briketo arba miltelių pavidalo, tinka vartoti iki 1 metų ir ilgiau. Pramoniniu būdu koncentratus imta gaminti XIX a. pabaigoje.
          Asortimentas, tiekėjai, gamintojai:

      p u s l a p i s     k u r i a m a s